Vingis VGTU spaudoje
1999
Inžinerija Nr. 6
ŠVENTINIS KONCERTAS
Rasa KARNILAITĖ
Jau tapo tradicija Vasario 16-osios išvakarėse surengti šokių koncertą. Jame dalyvauja visi geriausi Vilniaus šokių kolektyvai. Tarp jų ir mūsiškis "Vingis".
Koncerto programoje vienas kitas šokis iš dalyvių taip vadinamo aukso fondo. Ši šventė pradedama ir baigiama bendrais šokiais, kuriuos šoka visų kolektyvų šokėjai. Tad ir šios programos dalyje matysime besisukančius jaunuosius vingiečius.
Inžinerija Nr. 7
AR UNIVERESITETAI KULTŪROS ŽIDINIAI?
Prof. Edmundas Zavadskas
Lietuvos aukštosiose mokyklose nuo seno puoselėjamos lietuvių tautos kultūros tradicijos. Beveik visi universitetai ir akademijos turi chorus, dainų ir šokių ansamblius, folkloro grupes, kaimo kapelas. Kai kurios aukštosios mokyklos – net savo teatrus, kamerinius orkestrus, popmuzikos grupes ir kt.
Rengiamuose respublikinėse dainų ir šokių šventėse Lietuvos universitetų, akademijų dainininkai ir šokėjai visada gražiai reprezentuoja mūsų tautos meną. Mūsų studentija visada noriai dalyvauja Baltijos valstybių dainų šventėse, Pasaulio lietuvių renginiuose, festivaliuose “Gaudeamus”, deramai reprezentuoja Lietuvą įvairiuose užsienio festivaliuose, užsienio aukštųjų mokyklų kvietimu lankosi ir koncertuoja daugelyje Europos, Azijos, Amerikos valstybių.
Ne išimtis ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Jo choras “Gabija” koncertavo daugelyje Europos valstybių. Tautinių šokių ansamblis “Vingis” be Europos valstybių net du kartus (1990 ir 1991 metais) koncertavo Kanadoje. Šiuo metu jis kviečiamas dalyvauti festivalyje Turkijoje. 1990 ir 1991 metais teko matyti, kaip šiam ansambliui, atstovaujančiam siekiančią Nepriklausomybės Lietuvą, stovėdami ilgai plojo pilni žiūrovų stadionai ir salės. Savo kūrybinį kelią mūsų universitete pradėjo dainininkas A.Mamontovas, grupė “Hiperbolė”, E.Vyčino folkloro ansamblis, kompozitorius K.Antanėlis ir daugelis kitų.
Esame įsitikinę, kad universitetai ir akademijos – tai kultūros židiniai, kurių skirtis aktyviai dalyvauti šalies kultūriniame gyvenime. Tačiau mus labai nustebino, kad esame beveik visiškai pamirštami minint iškilius Lietuvos kultūros (ir ne tik kultūros) įvykius. Pavyzdžiui, neseniai minėtos 100-osios Tautinės giesmės ir V.Kudirkos 140-tosios gimimo metinės. Pano su šios giesmės, tapusios mūsų valstybės himnu, žodžiais kabo garbingiausioje universiteto vietoje – Tarybos posėdžių salėje. Šio jubiliejaus neužmiršo savaitraštis “Inžinerija”, žurnalo “Gedimino universitetas” leidėjai. Šiai datai skirtas antras spalvotas žurnalo puslapis. Jau nuo 1989 metų Tautinė giesmė giedama per visus mūsų universiteto iškilmingus ir svarbesnius renginius. Labai nustebome, kai minint Tautinės giesmės 100-metčio jubiliejinį renginį iš organizatorių (išskyrus Lietuvos mokslo akademiją) universitetas (gal universitetai? ) negavo nė vieno pakvietimo. Šiam renginiui mažai dėmesio skyrė žiniasklaida.
Neseniai Lietuva minėjo iškilaus poeto Adomo Mickevičiaus 200-ąsias gimimo metines. Nesame humanitarinio profilio universitetas. Tačiau esame susiję su šio poeto vardu. Mūsų universitetui priklaususiose patalpose Bazilijonų vienuolyne yra Konrado celė, kur kalėjo ir kūrė poetas. Jau keletas metų šioje celėje, kurioje įsikūrusi VGTU biblioteka, vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, parodos, poezijos vakarui. Čia lankėsi ir Nobelio premijos laureatas poetas Č.Milošas. Čia buvo eksponuota iš Lenkijos atvežta tarpukario Vilniaus dailininkų paroda. Ją teigiamai įvertinus, organizuota stambaus masto bendra Lietuvos ir Lenkijos dailės paroda šiuolaikinio meno centre.
Lietuvos ir Lenkijos prezidentų iniciatyva, įkurtas A.Mickevičiaus vardo fondas. Man taip pat teko garbė būti vienam iš dešimties pirmųjų šio fondo steigėjų. Deja, mūsų universitetas ir šiuo atveju buvo užmirštas. Nė vieno pakvietimo į jubiliejaus renginius negavo net tiek daug nuveikęs ir nuoširdžiai dirbęs mūsų bibliotekos kolektyvas.
Nesinori tikėti, kad kultūros renginių organizatoriai mano, jog universitetai - nebe kultūros židiniai ir jos puoselėtojai. Greičiau tai eilinių organizatorių aplaidumas ir aukštesniųjų vadovų atsakomybės, dėmesio stokai. Tačiau toks nedėmesingumas jau tampa sistemingas, o tai labai liūdni simptomai, kalbantys apie grynai vartotojišką požiūrį. Patirtis sako, kad universitetai prisimenami tik kada reikia padėti organizuoti didžiules šventes, kada prireikia jų bendrabučiuose apgyvendinti šimtus svečių. Bet ir tais atvejais sprendimai dėl renginių terminų priimami net mūsų neatsiklausus: Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos apie galimus renginių terminus sužino paskutiniai. Dažnai renginiai, kuriems reikalinga universitetų parama organizuojami tuo metu, kai dar vyksta paskaitos, egzaminų sesija, ir visi bendrabučiai užimti.
Kyla natūralus klausimas: ar universitetai dar laikomi gerbiamais kultūros darbuotojų partneriais, bendradarbiais ir bičiuliais? Ar apie jų egzistavimą prisimenama tik kultūros darbuotojams prireikus pagalbos? Klausi ir pagalvoji: nejaugi kultūros darbuotojai nesupranta, kad ir patys universitetai yra kultūros židiniai, bet ir jų absolventai – kultūros puoselėtojai ir skleidėjai ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų.
Inžinerija Nr. 11
PIRMĄ KARTĄ UNIVERSITETO AKTŲ SALĖJE
Julius NORKEVIČIUS
ĮSPŪDŽIAI PO KONCERTO
Neseniai šalies Vyriausybė universitetui perdavė buvusius Tiškevičiaus rūmus, kur įėjimą į juos saugo galingi Atlantai. Čia yra ir nemaža aktų salė. Joje gražiai paminėta Nepriklausomybės atkūrimo diena. Šioje salėje pirmą kartą koncertavo akademinis choras "Gabija", šokių kolektyvas "Vingis". Tiesa, į šiuos rūmus abu kolektyvai perkėlė savo buveines, gavo erdvesnes patalpas repeticijoms. Tik choristai pagrindinę savo rezidenciją tebelaiko įslaptintą. Prie durų, pro kurias vaikšto šokėjai, jau pritvirtinta kol kas laikina iškaba. Paženklintas ir kelias, kaip rasti "Vingio" buveinę.
Į koncertą susirinko nemažai universiteto profesūros, darbuotojų bei gausokas būrys studentijos. Tačiau jaunimas pasirodė esąs nekantrus. Bent kelis kartus kilo išeiti. Nemažai studentų po iškilmingos dalies paliko salę. Vieni net ir dainų nesiklausė. Kiti nebežiūrėjo, kaip scenoje sukosi poros.
- Kad nežmoniškai ilgas buvo koncertas, - kalbėjo skirstydamiesi žiūrovai.
- Kai du koncertai, todėl taip ilgai ir užsitęsė, - tikslino kitas.
- Ir gėles įteikėme koncertui įpusėjus, kad susiprastų, jog per ilgai užtęsė.
Nesusiprato... Minėjimo rengėjai ir choro, ir šokių vadovams buvo nurodę bendrą koncerto trukmės laiką. Net ir santykį tarp dainų ir šokių. Deja, į rengėjų pageidavimus neatsižvelgta. Tuose pačiuose rūmuose repetuojančių kolektyvų vadovai, atrodo, nesusitiko ir nepagalvojo, kaip dainas, šokius, muzikinius intarpus sujungti į visumą, kaip išvengti ilgokų pertraukėlių. O svarbiausia, - kaip žiūrovui pateikti vientisą koncertą.
Tai vis organizaciniai trūkumėliai. Kai kurie nesklandumai atsirado, nes pirmą kartą šioje salėje koncertuota. Tikėkimės, kad ateityje koncertai čia vyks sklandžiau. Kur kas svarbiau, kad koncertas patiko: žiūrovai negailėjo katučių. Rektorius net paspaudė "Gabijos" vadovės ranką ir padėkojo už dainas.
Skirstantis girdėjosi daug gražių žodžių apie koncertą. Dėkojo dainininkams, šokėjams, jų vadovams. Nors kai kurie pelnytus pagyrimus užbaigdavo prasmingu nutylėjimu. Vieni teiravosi, ar reikėjo trumpam koncertui parinkti beveik vienodo skambėjimo dvi L.Abariaus dainas. Kiti norėjo, kad repertuaras būtų pakilesnis, jaunatviškesnis. Mažiau monotonijos.
- Salės akustika nepergeriausia. Todėl kai kurios dainos visai neskambėjo.
- O kam lindo po tais scenos skvernais, kur patys savo balso nebegirdėjo?
Iš tiesų, kam dainininkai skverbėsi į scenos gilumą?! Buvo jiems siūloma laiptelius pasistatyti prieš sceną. Nepaklausė. Ir be reikalo! Paklausius būtų nutolę garso slopinimo šaltiniai. Tada ir skambėjimas būtų kitoks, ir ilgokų pertraukų išvengta.
- O "Vingiui" ši scena per maža.
- Nejaugi?! Geriau tegu šokėjai pasirūpina, kad žiūrovas jais patikėtų.
- Ką tuo nori pasakyti? Man susidarė įspūdis, kad jie puikiai šoka.
- Ir patikėjai, kad vaikinams liūdna, kad jie pergyvena, kai visa burna plėšdami, jog skauda širdelę, eina per sceną?
- Ne. Bet, matyt, taip reikia, nes šokio autorius ir per repeticiją vaikinams nepadarė jokios pastabos. Vadinasi, šokėjų laikysena, veido išraiška patenkina choreografo užmanymą.
- Gal ir sako, ir daugiau vaidybos prašo. Bet man atrodo, kad šokėjams ne šokio turinys galvoje. Jie susikrimtę, kad tik nesuklystų, kad tik atsimintų, kas po ko seka. Man žiūrint į besisukančias poras atrodo, jog šokėjai nepakankamai gerai žino šokio brėžinį.
- Man visai kitokios mintys lenda į galvą. Nebe pirmą kartą koncertui siūlo beveik tą patį repertuarą. Jiems jau pabodo, įgrįso ir "Rolenderis", ir "Agota", ir ... Todėl šoka mechaniškai, be mažiausios kūrybinės ugnelės.
Šitaip šnekėdami, aptarinėdami skirstėsi žiūrovai po koncerto. Kaip yra iš tikrųjų, reiktų paklausti pačių dainininkų, šokėjų. Tačiau gerai, kad šneka, kad dainos, šokiai sukėlė minčių. Vadinasi, pirmas koncertas universiteto aktų salėje buvo turiningas. Pastabos, užuominos ar pastabėlės padės rengėjams, kolektyvų vadovams išvengti trūkumų, nesklandumų. Tačiau labiausia reikia džiaugtis, kad universitetas pagaliau turi aktų salę, kurioje savi meno saviveiklos kolektyvai gali koncertuoti. Tai ir "Gabijai", ir "Vingiui", ir estradinėms grupėms atveria naujas veiklos perspektyvas.
Akademinis choras "Gabija" ir jo meno vadovė Rasa Viskantaitė pasiruošę dar dainuoti.
Žiūrovams prisistato "Vingio" vokalinė grupė.
Inžinerija Nr. 12
KORPORACIJOS - ASMENYBĖS PLĖTRAI
Doc. Algimantas NAKAS
Manau, kad nereikia aiškinti, kas yra studentiška ar jaunimo organizacija. Bet kuris paklaustas į tokį klausimą atsakys, jog tai grupė studentų, jaunimo, turinčių bendrą tikslą ir kartu jo siekianti. Panašiai apibūdinamos ir studentiškos korporacijos. Tai irgi besimokančio jaunimo organizacija, tačiau išsiskirianti savo struktūra, tradicijomis, atributika. Korporacijai būdinga tam tikra hierarchija: naujokai, tikrieji ir senieji nariai, kurie įvairiai vadinami. Pavyzdžiui, “Neo-Lithuania” korporacijoje jie buvo tituluojami juniorais, senjorais ir filisteriais.
Kiekviena korporacija turi savas šventes, kurios iškilmingai pažymimos. Tačiau visos daug dėmesio skiria Vasario 16 - ajai - visiems Lietuvą mylintiems nepaprastai svarbiai dienai bei kitoms tautinėms šventėms. Per jas laikomasi tam tikrų tradicijų. Štai ir dabar “Neo-Lithuania” korporacijos nariai į Vasario 16-osios minėjimą privalo ateiti iškilmių apranga. Džinsuoti - į ją paprasčiausiai neįleidžiami.
Ikikarinėje Lietuvoje Kaunas garsėjo studentiškomis korporacijomis. Todėl čia jos pirmiausia atkurtos ir gana sėkmingai plėtoja savo veiklą. Kaune studijuojantis jaunimas vėl susibūrė į seniausią (įkurta 1922 m.) korporaciją “Neo-Lithuania”, “Plieno”, “Vyčio”, “Tautito”, “Kęstučio” ir kt.
Mūsų universitete niekada neveikė jokia studentiška korporacija. Į jas burtis mūsų studentai ir negalėjo, nes kai buvo įsteigta ši aukštoji mokykla, korporacijos buvo uždraustos. Todėl gediminaičiai neturi ko atkurti, o privalo naujai steigti savo korporacijas. Šitai veiklai postūmį galėtų duoti Studentų atstovybė, dekanatai, katedros, aktyvūs dėstytojai. Tačiau svarbiausia - iniciatyvą turėtų rodyti patys studentai. Vienminčiams reikia susivienyti į iniciatyvinę grupę, parengti būsimos korporacijos nuostatus, numatyti veiklos programą ir kviesti steigiamąjį susirinkimą. Žinoma, prieš tai apie steigiamą sambūrį aiškinti draugams, bičiuliams, pažįstamiems.
Korporacijos savita hierarchija, tradicijos pastebimos “Vingio” kolektyve. Čia jau kuris laikas yra naujokai, tikrieji vingiečiai ir senjorai, kurie kviečiami į visus kolektyvo renginius. Iki krikštynų naujokai neturi balso teisės. Todėl vingiečiai, jei tik jie panorėtų, greičiausiai galėtų persitvarkyti į studentišką korporaciją.
Mūsų universitete besikuriančioms studentiškoms korporacijoms daug galėtų patarti Kaune per Pabaltijo studentiškų korporacijų susitikimą-konveitą įkurtas Korporacijų informacijos centras. Jo rūpestis padėti besikuriantiems sambūriams bei atkurti Korporacijų sąjungą, kuri koordinuos studentiškų korporacijų veiklą, atstovaus korporacijų interesams jaunimo politikoje. Taip pat mokys ir pagelbės naujai besikuriančioms korporacijoms, padės joms įtvirtinti savo veiklą.
Įsitikinęs, jog mūsiškiai studentai neturėtų likti nuošaly nuo vis didesnius užmojus įgaunančio korporacijų judėjimo. Šios organizacijos turėtų didelę reikšmę VGTU studentų asmenybės plėtrai, jų patriotiškumo, pilietiškumo ugdymui.
ŠOKĖJŲ KONCERTAI
Pastaruoju metu “Vingis” vis daugiau koncertuoja. Nebe pirmas mėnuo dvi-trys šokėjų poros lydi į rajonus universiteto informacinę-agitacinę brigadą. O kovo mėnesį “Vingis” surengė bent kelis koncertus, kuriuose dalyvavo visas kolektyvas - šokėjai, muzikantai, vokalo grupė. Tokios apimties koncertas buvo surengtas savai profesūrai, studentams. Jį baigęs, kolektyvas išskubėjo pasirodyti nuteistiesiems.
Inžinerija Nr. 13
BESIVEJANTYS BĖGANTĮ LAIKĄ....
Julius NORKEVIČIUS
Šnekėjomės beveik dvi valandas. Pokalbis man priminė vaikų azartišką šokinėjimą pelkės kupstais: griebėme narplioti tai vieną, tai kitą temą. Tačiau kai kurie klausimai taip ir liko nepaliesti. Jie nebuvo pamiršti. Bet man atrodė neetiška teirautis, kiek vaikinai uždirba, kas ir kaip padėjo jiems įsidarbinti būtent ten, o ne kitur.
- Bičiuliai... Tačiau kokie judu skirtingi, - pasakiau, užuot pasiteiravęs apie uždarbį.
- Bet mes labai daug kuo ir panašūs, - žaibiškai patikslino Mindaugas Treigys. - Skirtumai mus praturtina.
- Gal... - suvalkietiškai santūriai šyptelėjo Vilmantas Povilaitis.
Kai kurie panašumai ir be išsamesnių charakterio tyrinėjimų žinomi. Vaikinai studijuoja VGTU Elektronikos fakultete, abu pasirinko tą pačią kompiuterizuotų elektroninių sistemų specialybę. Abiejų laukia paskutinė egzaminų sesija, po kurios jie sės prie baigiamojo darbo, kuriam reikalingą medžiagą jau pradėjo rinkti. Ir Mindaugas, ir Vilmantas - "Vingio" šokėjai. Rudenį kolektyvas vaikinams patikėjo valdybos rūpesčius. Kiti panašumai tegu lieka jų paslaptis, arba subtili užduotis norintiems su jais išsamiau susipažinti. Tiesa, dar vieną akivaizdų panašumą nutylėjau: kai įsidarbino abu vaikinai buvo trečiakursiai.
- Gerai prisimenu: lapkričio 17 dieną turėjau pradėti dirbti. Tačiau išvakarėse paskambino iš namų, kad mirė tėvukas ir į darbą, aišku, nenuėjau. Bet paskui viskas susitvarkė, - grąžino prabėgusias dienas Mindaugas.
Vilmanto darbo pradžia nepažymėta jokiais ypatingesniais nutikimais. Pasak pašnekovų, pateko į šaunius kolektyvus, todėl dirbti jiems yra vienas malonumas. Paskaitas ir darbą suderina, nes darbdavys reikalauja, kad per savaitę dirbtų 20 valandų, o kaip šitą laiką išdėstyti per penkias dienas, jau dirbančiojo rūpestis. Pratybos, laboratoriniai darbai - vos ne privalomas lankymas. Vaikinai, sudarydami savo darbo grafikus, šios nerašytos taisyklės griežtai laikosi.
- Kalbėjaus su firmos vadovu, kad padidintų darbo krūvį ir apimtį. Noriu daugiau uždirbti, - prasitarė Vilmantas.
Tuo pačiu lyg ir patenkino smalsumą, kodėl vaikinai pradėjo dirbti. Apsispręsti padėjo ir noras būti savarankišku, savo išgalėmis prisidurti prie stipendijos. Tiek Mindaugas, tiek Vilmantas, pradėję dirbti, gerokai palengvino savo tėvų gyvenimą, sumažino jų rūpesčių naštą.
Mindaugas įsidarbino Vilniaus teritorinės ligonių kasos Statistikos ir registracijos skyriuje. Jis - vyresnysis specialistas, įformina, išduoda draudimo pažymėjimus, kitus dokumentus. Tad daug laiko praleidžia prie kompiuterio. Vilmantas dalį dienos praleidžia firmoje, kurios veiklos sfera kompiuteriai ir programos. Tik pradėjęs dirbti buvo išsiųstas į Suomiją, į kvalifikacijos kursus. Darbo klausimais aplankė ir Kiprą.
- Darbas firmoje "ARS COMPUTANDI" labai glaudžiai susijęs su pasirinkta specialybe. Mane kompiuteriai nepaprastai žavi, vilioja, todėl dažnai darbe išbūnu vos ne iki išnaktų, - sakė Vilmantas.
Paskaitos, darbas. Ir tokia pakankamai intensyvia veikla prisodrintoje dienoje vaikinai randa laiko šokių repeticijoms, koncertams. Kalbinti "Vingio" vadovai sakė, jog Mindaugas, Vilmantas bene geriausi šokėjai beveik nepraleidžiantis repeticijų.
- Repeticijos, - tai poilsis, savotiškas atokvėpis, atsipalaidavimas po įtemptos darbo dienos, - sakė Mindaugas.
Vadinasi, vaikinai nuo tokio krūvio pavargsta?!
- Būna dienų, kad jautiesi pavargęs. Neretai ir labai, - neslėpė pasitaikančios būsenos Vilmantas.
- Bet ką padarysi: tokia jau studento duona. Gal ir įdomiau gyventi, kai tokia pripildyta dienotvarkė. Nors pasitaiko, jog paskaitoje ir užsnūsti, - šmaikštavo optimistas Mindaugas.
- Kai sunku, einu pasivaikščioti, noriu pabūti vienas. Ypač traukia miškas. Ramybės, jėgų įlieja Trijų kryžių kalnas, o naktį jis dar labiau ramina, - įsileido į širdį Vilmantas.
- Aš tokiais momentais noriu išsimiegoti, - patikslino Mindaugas.
Kai rašiau šias pastabas, tos dienos kalendoriaus lapelyje perskaičiau lenkų patarlę: bėgančio laiko ir su arkliu nepavysi. Jaunieji pašnekovai kasdienos veikla stengiasi jei jau nepralenkti, tai bent sustabdyti skubantį laiką. Iš dalies jiems tai pasiseka padaryti.
- Būdamas užsiėmęs išmoksti planuoti laiką, - abu vos ne kartu padarė išvadą.
Mokėjimas planuoti laiką juos gelbsti. Nei vienas, nei kitas nepretendavo į vardinę stipendiją. Jie ir ne studijų pirmūnai, bet nepasakysi, kad atsilieka moksle. Vilmantas neprisiminė, jog jam būtų tekę pakartotinai laikyti vieną ar kitą egzaminą. Mindaugui kartą šitaip koją pakišo filosofija, yra turėjęs ir skolą. Tačiau visumoj neblogai iriasi į priekį, ir sėkmingai dirba. Be repeticijų, koncertų vaikinai lankosi ir diskotekoje, ir kavinėje retsykiais pasėdi. Žodžiu, patiria visus studentiško gyvenimo malonumus.
- Darai, ką gali padaryti.
Kuris šitai pasakė? Man regis, jog ir šią išvadą ištarė abu beveik choru. Tik patylėjęs Vilmantas pridūrė:
- Aplinkinius lengviau apgauti, negu save.
Neklausiau, kam adresuota ši mintis, nes ir be komentarų buvo aišku.
Inžinerija Nr. 15
REKTORATE
1999 m. balandžio 13 d. posėdyje rektorius prof. E.K. Zavadskas informavo apie Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų įstatymo projektą, universiteto finansavimo klausimus.
Apie VGTU pristatymą visuomenei pranešė Žiniasklaidos ir renginių direktorius doc. A.Nakas. Jis pažymėjo, kad apie Vilniaus Gedimino technikos universiteto darbą nemažai rašoma spaudoje, kalbama radijo laidose. Kas mėnesį, jau treti metai, spausdinamas puslapis "Respublikos" dienraštyje, "Moksle ir technikoje", o nuo šių metų - "Lietuvos aide", "Statyboje ir architektūroje". Būna straipsnių laikraščiuose "Kauno diena", "Lietuvos žinios", "Valstiečių laikraštis".
Universiteto vadovai, profesūra, kiekvieną mėnesį 5-6 kartus daro įrašus radijo laidoms, apie svarbius renginius ar VGTU įvykius pranešama rytinėse Lietuvos radijo laidose.
VGTU pristatomas visuomenei mišraus choro "Gabija" ir liaudies šokių kolektyvo "Vingis", kai kurių sporto kolektyvų.
Universiteto įvaizdį gerina atidaromos gražiai ir prasmingai įrengtos vardinės auditorijos, skoningai tvarkomas vestibiulis, koridoriai, kitos patalpos, universiteto aplinka. Pozityvų vaidmenį vaidina rengiamos parodos, estetiška universiteto atributika.
Labai išaugo "Interneto" svarba. Jie teikia galimybes formuoti įvaizdį ne tik mūsų krašte, bet užsienyje, juo naudojasi moksleiviai pasirinkdami būsimas studijas.
Suprantam, VGTU įvaizdis Lietuvos visuomenėje visu pirma priklauso nuo profesūros mokslinio darbo rezultatų, jų pedagoginio meistriškumo, parengtų specialistų kokybės. Bet labai svarbu ir tai, kaip mokame pristatyti savo darbus visuomenei, parodyti mūsų laimėjimus, kaip galime padėti kraštui spręsti technines ir ekonomines krašto problemas, kaip šaliai aktualiais klausimais reiškiame viešai profesionalią savo nuomonę.
Vykdant VGTU pristatymą visuomenei pasitaiko ir trūkumų. Spaudoje, radijo laidose rašo ar kalba dažniausiai vieni ir tie patys autoriai. Universiteto rūmuose ir jų aplinkoje nėra informacinių stendų. Pasitaiko atvejų, kad apie reikšmingus įvykius ar renginius nėra informuojama VGTU Žiniasklaidos ir renginių direkcija. Apie reikšmingus kraštui ar net užsieniui mokslinius užsakomuosius darbus beveik neskelbiama spaudoje, kitose žiniasklaidos priemonėse. Beveik nepristatomi visuomenei "Technikos" leidiniai.
Universiteto įvaizdžiui gerinti gerai pasitarnautų studentiški masiniai renginiai. Išblėso Architektų dienos, nepakankamai propaguojamos visuomenei Kelininkų dienos, trūksta turiningumo, prasmingų tradicijų pirmakursių "Krikštynoms".
Svarstytu klausimu priimtas nutarimas.
Apie pasirengimą priėmimui į pagrindines studijas pranešė VGTU Priėmimo komisijos atsakingas sekretorius doc. R.Kliukas.
Prorektorius doc. A. Daniūnas pasiūlė darbo grupės, rengiančios medžiagą rektorato posėdžiui "Humanitarinių ir socialinių mokslų katedros indėlis VGTU-ui", sudėtį.
Apsvarstyti kai kurie einamieji klausimai.
Inžinerija Nr. 22
PRIIMKITE IR PAKLYDĖLIUS
Julius KONTRIMAS
"Vingio" šokėjai dvejais metais jaunesnei sesutei "Gabijai" šventinius palinkėjimus išsakė švelniais posmais ir paprašė priimti į chorą bei išmokyti dainuoti kelyje sutiktą pasiklydėlių porą. Gabijiečiai išskėstomis rankomis priėmė mergytę ir berniuką, bet ar šie išmoks dainuoti parodys ateitis.
"Gabijai" trisdešimtpenkmečio proga skambios dainos palinkėjo universiteto Garbės mecenatas Gediminas Orentas. Visokeriopos sėkmės kasdienos repeticijose, konkursuose, šventėse poetiškame sveikinimo laiške išsakė Kauno technologijos universiteto akademinis choras "Jaunystė" ir ragino, kad niekada nenutiltų studentiška daina.
Gražiausius sveikinimo žodžius išsakė ir viso, kas geriausio linkėjo Dailės, Karo akademijų, Pedagoginio universiteto choristai ir jų vadovai. Sveikinimo telegramą atsiuntė Permės universiteto choras. Jo vadovės Ninel Pučkovos pasirašytas sveikinimas linki visų metų gabijiečiams kūrybinės sėkmės, puikios sveikatos, tarptautinio pripažinimo. Ir neslėpė, kad jie "Gabiją" visada prisimena ir džiaugiasi jos laimėjimais.
Neliko nuošalyje ir Žiniasklaidos ir renginių direkcija, kuri kartu su Justinu Marcinkevičiumi linkėjo:
Ramaus tau vakaro, kai sėsiesi ant slenksčio
užsižiūrėdama kaskart toliau vis ir toliau.
Lyg lauktum, kad prieičiau - pasilenkčiau
ir kaip atodūsį išgirsčiau tylų: pagaliau...
Pagaliau Vilniaus Gedimino technikos universiteto akademiniam chorui "Gabija" trisdešimt penkeri. Tai nedaug ir nemažai. Tai tik branda, kūrybinis vidurvasaris, kuris Justino Marcinkevičiaus žodžiais "Gabijai" primena, jog svarbiausia ne tik įkurti ugnį, bet ir sergėt, kad neužpūstų visi rytų vakarų vėjai.
Visokeriopos sėkmės bičiuliai! Skambios lietuviškos dainos, tyraus juoko, jaunystės polėkio ilgiems ilgiems metams!
Inžinerija Nr. 24
Tūkstantasis magistro diplomas laukia šeimininko
Doc. Alfonsas DANIŪNAS
Jau kuris laikas Vilniaus Gedimino technikos universitete nėra dienos kai vienos ar kitos, o dažniausiai bent kelių katedrų auklėtiniai negintų pagrindinių ar magistrantūros studijų baigiamuosius darbus. Kitaip ir negali būti, kai, sakykime, vien Statybos technologijos ir vadybos katedra į savarankišką profesinę veiklą išlydės 170 bakalaurų ir magistrų. Kitos katedros, o jų universitete 49, negali pasigirti tokiu absolventų gausumu. Bet kiekviena katedra globoja bent po kelias bakalaurų, magistrų studijų programas, kurių universitetas registruotų turi 109. Tad katedros šiemet išleidžiamus bakalaurus, magistrus skaičiuoja dešimtimis.
Ir tai ne vienintelis studentas. Šiemet magistro diplomą gaus Fundamentinių mokslų fakulteto auklėtinė, L. D. K. Gedimino stipendijos stipendininkė Galina Šilko. Ši vardinė stipendija skiriama studentui, kurio dviejų semestrų iš eilės mokymosi pažangumas – dešimt balų. Galina Šilko ją pelnė nekartą. Pradedant antru kursu Kazimiero Semenavičiaus stipendiją gavo šių metų absolventas elektronikos specialistas Rokas Kvedaras. Be paminėtųjų šiemet bakalauro, magistro diplomus gaus dar devyni įvairių vardinių stipendijų šeimininkai.
Statybos fakulteto Darbo ir gaisrinės saugos studijų programos ketvirtakursis Mindaugas Verbyla įjungė kompiuterį, prie kurio primontavo projektavimo aparatą ir ekranu lėtai slinko baigiamojo darbo svarbiausius pagrindinius teiginius iliustruojantys brėžiniai, grafikai, reikalingos darbo citatos. Vaikinas baigiamajam darbui pasirinko gaisrinės saugos darbuotojams aktualią, labai reikalingą temą “Pajėgų ir priemonių sutelkimo tvarkaraščio kompiuterizavimas”. Ir ją labai giliai, visapusiškai išnagrinėjo, skaičiais įtikinamai įrodė siūlomos informacinės sistemos reikalingumą, ekonominį efektą. Komisijai nekilo jokių abejonių dėl įvertinimo. Mindaugo Verbylos baigiamasis darbas pelnė aukščiausią balą – dešimtuką. Tokio įvertinimo tikėjosi ir paminėto darbo autorius, ir jo studijų draugai. Mindaugas Verbyla per visus ketverius studijų metus buvo pirmūnų gretose, jo mokymosi vidurkis – 9,76. Už labai gerą, sistemingą mokymąsi ir aktyvumą vaikinas visą laiką gavo Lauryno Stuokos – Gucevičiaus stipendiją. Tai rodo, kad Vilniaus Gedimino technikos universitetas į profesinę savarankišką veiklą palydi gerai parengtus aukštos kvalifikacijos specialistus.
Universiteto absolventai neapsiribojo vien sistemingomis, visapusiškomis studijomis. Sėkmingai bakalauro baigiamąjį darbą apgynė laipiojimo uolomis šalies čempionas Andrius Smirnovas. VGTU A. Gustaičio aviacijos instituto auklėtinis Antanas Paulauskas, prieš gaudamas orlaivių pilotavimo bakalauro diplomą, išlaikė gana sudėtingus egzaminus bei įvykdė visus komercinio lakūno licencijos reikalavimus, pelnė VGTU Garbės mecenato Gedimino Orento premiją už aktyvų ir kūrybišką bendradarbiavimą universiteto savaitraštyje. Tai tik keli pavyzdžiai iš daugelio.
Ilgametis “Vingio” šokėjas, šio kolektyvo aktyvistas Vilmantas Povilaitis už baigiamąjį darbą, kuriame išsamiai aptarė elektrodinamikos distancinio mokymo sistemą, pelnė dešimt balų. Ši tema pagrindinių studijų baigiamajam darbui pasirinkta neatsitiktinai. Prieš keletą dienų Rektoratas patvirtino priėmimo į nuotolinių (distancinių) magistrantūros panaudojant naujausius kompiuterinės technologijas studijų tvarką. Pradėti nuotolines studijas patikėta Statybos technologijos ir vadybos katedrai, kuri šioje srityje turi didžiausią įdirbį – parengtos studijų planuose numatytų dėstomųjų dalykų programos, konspektai, sukaupta nuotolinėms studijoms reikalinga mokomoji medžiaga bei įranga.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto šiemetinė absolventų laida ypatinga ir tuo, kad bus įteiktas tūkstantasis magistro diplomas. Pirmieji 27 magistrai diplomus gavo 1992 m. O per septynis metus, įskaitant ir šių metų laidą, universitetas įteikė 1400 magistrų diplomus. Šiemet pirmą kartą išleidžiami nekilnojamojo turto vertinimo, verslo vadybos, biomechanikos, poligrafijos magistrai ir verslo vadybos, biomechanikos bakalaurai, kurie studijavo anglų kalba.
Universiteto absolventus savo apsilankymu žada pagerbti ministrai R. Didžiokas, D. Lygis, E. Maldeikis, universiteto Garbės daktarai A. Brazauskas, G. Vagnorius, Statybininkų asociacijos prezidentas, universiteto Garbės narys A. Šestakauskas, sostinės meras J. Imbrasas ir kiti garbūs svečiai.
PO IŠKILMIŲ - Į REPETICIJĄ
Julius KONTRIMAS
Vieni baigė pavasario sesiją, kiti apgynė bakalauro ar magistro baigiamuosius darbus. Kai kas jau spėjo rankoje palaikyti aukštojo mokslo baigimo diplomą. Tačiau "Vingio" šokėjai, "Gabijos" dainininkai neturi kada pernelyg ilgai pabaigtuvėmis pasidžiaugti, - prasidėjo paskutiniai pasirengimo "Gaudeamus" šventei akordai.
Prasidėjo repeticijos. O prieš tai "Vingis" dalyvavo televizijos tinklelio pristatyme, mokė abiturientus tėvų ir senelių šokius šokti. Vakar - pirmoji repeticija. Nuo ryto iki vėlumos. Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventėje "Gaudeamus", Vilniuje vyksiančioje birželio 25-27 dienomis, dalyvaus 5,8 tūkstančio studentų. Iš jų 4,3 - iš Latvijos ir Estijos. Nors šokėjai, dainininkai ir labai užimti, tačiau svajoti, ką nors gražaus prisiminti laiko turi. Gabijiečiai vis prisimena kelionę į Italiją. Šios kelionės įspūdžiai - šiame puslapyje.
Inžinerija Nr. 25
SU LAIMĖS PAUKŠTE Į NAUJĄ AMŽIŲ
Julius NORKEVIČIUS
Baigėsi dainuojančių ir šokančių Baltijos šalių studentų šventė "Gaideamus"
Prieš šimtą metų mūsų tautos poetas A. Vienažindis patarė jaunimui:
Linksminkimos, linksminkimos
Pokol jauni esam -
Nebus laiko mums linksmintis,
Kada pasenėsma
"Gaudeamus XIII" dalyviai, o jų į Vilnių susirinko apie šeši tūkstančiai iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos, nepamiršo šio patarimo. Jaunimo šėltynėms, naujoms pažintims, šokiams ir draugystės rateliams per trumpos buvo naktys. Ypač po ilgų ir varginančių repeticijų šokėjams, dainininkams, muzikantams reikėjo atokvėpio.
Šventė prasidėjo pučiamųjų orkestrų eitynėmis į Rotušės aikštę, kur įvyko oficialios " Gaudeamus" pradžios iškilmės. Po jų senamiestyje Vilniaus universiteto kiemuose pasirodė folkloriniai ansambliai, studentiški teatrai. Chorai giedojo šv. Jonų bažnyčioje. Mūsiškė "Gabija" čia atskubėjo išvakarėse surengusi koncertą "Vasaros dainos vakaras". Vėlai vakare prie Baltojo tilto prasidėjo nuotaikinga vakaronė.
Kitą dieną Kalnų parke linksmai nusiteikę šokėjai suko ratelius, audė, narpliojo įmantriausias pynes. Akys raibo nuo spalvų. Meno vadovas ir vyriausiasis baletmeisteris, nuo aštuntosios šventės aktyvus "Gaudeamus" dalyvis, į teatralizuotą renginį supynė naujus, dar niekam nematytus šokius, žaidimus. Šokių dienos koncerto scenarijaus sumanytojai visus šokius, atspindinčius trijų Baltijos tautų kultūrą ir jos lobius, savitai sujungė į visumą, kuri priminė mūsų bendrą istorijos kelią bei išsakė naujojo amžiaus viltį. Todėl vakaras prasidėjo prologu "Laimės paukštė", o baigėsi "Vienas krantas". Dideliame studentų šokėjų būryje smagiai sukosi ir mūsų "Vingis".
Sekmadienį didžiulę Vingio parko estradą užpildė visų trijų valstybių dainininkai. Iš jaunų krūtinių plaukė liaudies dainos, savų ir užsienio kompozitorių klasika, šiandienos kūriniai. O koncertas pradėtas garsiuoju studentų himnu "Gaudeamus igitur", kuriam dirigavo dainų dienos meno vadovas ir vyriausias dirigentas dr. Povilas Gilys.
Per tris valandas studentai neišdainavo to, ką jie moka. Todėl choristai nesiskubino palikti estrados ir ilgai dainavo mėgstamiausias dainas, pritariant šventiniam saliutui.
Inžinerija Nr. 27
"VINGIS" KVIEČIA IR LAUKIA
Mindaugas TREIGYS
Tautinių šokių ansamblio "Vingis" prezidentas
Mūsų ansambliui jau 37 metai. Tačiau jis visada jaunas ir grakštus, nes jame šoka, groja, dainuoja tik jaunimas - universiteto studentai. Studijos diktuoja "Vingiui" savą darbo ritmą. Kasmet, gavę diplomą, su ansambliu atsisveikina bent keli prityrę šokėjai. Juos turite pakeisti Jūs, pirmakursiai, kurie jau šokote mokydamiesi vidurinėje mokykloje arba esate neabejingi šokio menui. Kiekvienas esate laukiamas!
Vieni į "Vingį" ateina jau mokėdami šokti, groti ar dainuoti, kiti pradeda viską nuo pradžios. Kaip ir kiekvienais metais. Ir laukiam ne tik šokėjų, bet ir muzikantų, dainorėlių. Naujų narių priėmimas vyks rugsėjo mėnesį kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 19 val. Mus surasite Trakų g. 1, III VGTU rūmuose (šalia "Indigo" pramogų klubo). Įėjus į rūmus, reikia išeiti į vidinį kiemelį, o ten kairėje pusėje ir mus surasite.
Tiesa, po dienos kitos "Vingis" vėl išvyksta į tarptautinį festivalį. Šį kartą į Ukrainą, į Charkovo tarptautinį festivalį "Ecofolk-99". Bet tai tegu negąsdina norinčių tapti "Vingio" nariu. Ansamblio patalpose Jūsų lauks mūsų nepailstantis ir visada jaunas vadovas R. Tamutis.
Tad nebijokite, kad kažko nemokate. Visi mes kažkada pradėjome nuo nulio ir šį tą pasiekėme. O jeigu Jūs ne naujokai, galėsit toliau tobulinti šokio techniką ir įgūdžius.
Tikimės, kad sugrįžę rasime ne vieną ir ne du naujus narius. O visą pulką.
Iki pasimatymo "Vingyje".
Inžinerija Nr. 28
DIENA PO DIENOS
ATSISVEIKINTA SU DRAUGAIS
Vilmantas POVILAITIS
Vakar baigėsi Charkovo (Ukraina) tarptautinis festivalis "Ecofolk-99", kuriame dalyvavo ir mūsų universiteto tautinių šokių ansamblis "Vingis". Jis čia surengė bent kelis koncertus, susirado daug naujų draugų.
Vingiečiams patiko Charkove. Tačiau festivalis baigėsi ir teko atsisveikinti su bičiuliais ir skubėti namo, kur laukia studijos, kasdienos darbas ir kitos naujos šventės.
Inžinerija Nr. 29
DIENA PO DIENOS
VAKARONĖS
Mindaugas TREIGYS
RYTOJ vakare tautinių šokių kolektyvas "Vingis" universiteto trečiųjų rūmų kieme rengia vakaronę. Jos metu vingiečiai parodys Charkovo tarptautiniam festivaliui parengtą koncertą.
LINKSMINKIMĖS, KOL ESAME JAUNI
Mindaugas TREIGYS
Tautinių šokių ansamblio "Vingis" prezidentas
Studentiški metai patys gražiausi. Kiekvienas, prisimindamas studentišką jaunystę, prisimena ir senąjį studentų himną - Gaudeamus igitur iuvenes dum sumus!
Laikas bėga, pirmakursiai tampa absolventais, magistrantai - profesoriais, "Vingyje" dainuojantys, grojantys ir šokantys jaunuoliai ir merginos - solidžiais piliečiais ir šventinių koncertų prisiekusiais žiūrovais, klausytojais. Tačiau jiems taip ir liks atmintyje tos neužmirštamos "Vingio" dienos bei naktys, susipynusios su repeticijų jauduliu, naujomis pažintimis, šėltynėmis naktimis ir šokiais iki paryčių.
Ką prisiminti 1962 m. susibūrusiam Universiteto tautinių šokių ansambliui "Vingis"?
Per savo gyvenimo metus ansamblis koncertavo daugiau kaip 700 kartų. Visomis iškilmingomis progomis jis rengė koncertus universitete, dalyvavo Pasaulio lietuvių dainų bei visuose Gaudeamus šventėse, koncertuota įvairiuose Tėvynės miestuose. Kartu su Priėmimo komisijos darbuotojais, profesūra vyko į Vilkaviškį, Marijampolę, Druskininkus, Varėną, Kelmę, Raseinius, Mažeikius, Panevėžį, Prienus ir susitikta su absolventais. Gražiai paminėjome vadovo Ričardo Tamučio 70-metį ir ansamblio 35 metų jubiliejų. Šioms sukaktims per sąlygiškai trumpą laiką buvo paruošta koncertinė programa: per du mėnesius išmokome 6 naujus šokius. O tada kolektyvą sudarė beveik fuksai.
Pernai dalyvavome tarptautiniame festivalyje "Inzadafest-98". Šią vasarą Aukštadvaryje ruošėmės kitam tarptautiniam festivaliui "Ecofolk-99".
"Vingis" šoka vasario 15 d. koncerte, skirtame Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės dienai paminėti.
Po koncerto paprastai visi drauge kur nors patraukiame - į kavinę ar į diskoteką. O tada viskas ir prasideda. Kad kur "Vingis" linksmintųsi - ar "Arguse", ar "Muzikiniame angare" ar Berlyno klube (kaip kad buvo pakeliui į Belgiją), ar diskotekoje po koncerto festivalyje "Inzadafest", visur "Vingis" būna pirmas, visur ir visada "Vingis" užima daugiausiai vietos, visada pakeri visus savitais gražiais, kultūringais šėliojimais (taip pakerėjo visas belges, vos tik "Vingio" vaikinai apie jas truputį "pasisuko") ir energija.
Šiemet vingiečiai pirmą kartą (ir tikėkimės ne paskutinį) dalyvavo surengtame abiturientų pokylyje. Tai buvo tarsi darbas, nes kartu su kitais Vilniaus miesto kolektyvais padėjome renginio organizatoriams susitvarkyti su didele abiturientų minia. Tačiau vingiečiai kartu su abiturientais smagiai linksminosi kol sulaukė saulės. Tarp vingiečių buvo ne vienas absolventas ir gynė baigiamuosius darbus, laikė pavasario sesijos egzaminus. Tačiau niekas nesakė, kad negali dalyvauti renginyje. Visi sutvarkė savo reikalus taip, kad galėtų dalyvauti renginyje. Kai kas po pokylio ėjo tiesiai ginti baigiamojo darbo, ar laikyti egzamino. O prieš tai dar buvo ne viena ir ne dvi repeticijos. Ir kas laikė, tas išlaikė, kas gynė, tas apgynė. Nes visi žinojo, kad tokios progos daugiau gali ir nepasitaikyti - ne todėl, kad tokio pokylio nebus, bet kad jis kitais metais paprasčiausiai jau gali nebebūti "Vingio" šokėju (o gal bus nepakviestas talkinti abiturientų šventei).
Vingiečiai randa laiko ne tik mokytis, bet ir dalyvauti Pasaulio lietuvių dainų šventėse, Baltijos valstybių studentų dainų ir šokių šventėje "Gaudeamus". Paprastai šios šventės vyksta birželio pradžioje, kai aukštosiose mokyklose vyksta sesija ir laikomi egzaminai. Bet vingiečiai sugeba sutvarkyti savo studijų reikalus taip, kad tuo metu, kai vyksta repeticijos, šokėjas šoktų aikštelėje, o ne sėdėtų universitete ir spręstų egzamino uždavinius. Kad taip atsitiktų reikia egzaminą išsilaikyti iki sesijos pradžios. Vadinasi priklausymas ansambliui truputį verčia pasitempti moksluose, nes kitaip gali likti "ant ledo" - tu negali, atsiras kitas, kuris galės. Šiais metais dėl Vilniuje vykusios Gaudeamus šventės, universitetas savaite paankstino sesijos pradžią. Tačiau maloniau, kada nereikia sukti galvos, kaip susitarti su dėstytoju ar aiškintis kitiems ansambliečiams, kodėl tavęs nėra repeticijoje. Visi juk lygūs ir visi vienodai dirba!
Taigi labai norint galima visur suspėti ir viskas įmanoma - ir laiku išlaikyti egzaminą, ir apginti baigiamąjį darbą (nesvarbu, jog kartais tenka pamiegoti tik porą valandų), ir linksmai praleisti laisvalaikį nors ir kiek mažai jo būtų. Svarbu, kad būtų noro ir entuziazmo, o visa kita galima sutvarkyti. Juk visi ansambliečiai studentai, visi viską žino ir supranta. O ir universiteto dėstytojai žmonės - galima susitarti.
Neblogą pavyzdį rodo ir ansamblio senbuviai, kurie studijuoja aukštesniuose kursuose, o kai kas dar ir dirba. Švenčių ar kelionių metu susitvarko ne tik mokslo klausimus, bet netgi susitaria su darbdaviu ir nepraleidžia repeticijų ne tik per mokslo metus, bet ir vasarą, kai vyksta įvairios šventės. Jau nekalbu apie dalyvavimą švenčių koncertuose. Nuvyksta ir į Aukštadvarį, keliauja su ansambliu po svečias šalis. Vadinasi, įmanoma ir mokytis, ir šokti, ir dirbti, ir linksmintis.
Todėl neišsigąskite ir ateikite į "Vingį", kurie esate neabejingi šokiui, dievinate tautinio šokio meną. Mes laukiame!
Inžinerija Nr. 30
VADOVŲ PADĖKA
Universiteto rektorius habil. dr. prof. Edmundas Kazimieras Zavadskas, Tarybos pirmininkas habil. dr. prof. Leonas Saulis padėkojo meno vadovėms Rasai Viskantaitei, Rimai Zaleckaitei už nuoširdų, kryptingą, sistemingą ir vaisingą darbą, kad gerai parengė akademinį chorą "Gabija", tautinių šokių kolektyvą "Vingis" XIII - jai Baltijos valstybių studentų dainų ir šokių šventei "Gaudeamus". Padėkos raštas baigiamas linkėjimu visokeriopa sėkme tolesnėje veikloje.
"Inžinerijos" inform.
Inžinerija Nr. 33
LAUKIAMI MUZIKANTAI
"Vingio" šokėjai negali gyvuoti be muzikantų. Ansamblio muzikantai yra linksmi, šaunūs, išradingi ir laukia visų, kurie groja bet kokiu instrumentu ir gali patalkinti nemažiau linksmiems šokėjams.
Kapelos vadovas Antanas Jonušas, dalyvaudamas Charkovo tarptautiniame festivalyje, apie muzikantų šokiadienius papasakojo Ukrainos radijo klausytojams. O grįžus iš jo, sukūrė meninį voką, kuris patvirtina, kad universiteto grojikai, pūtikai yra šaunūs.
Tad visi, kurie muzikuojate, papildykite kapelos gretas. Jūs esate laukiami tresčiuosiuose rūmuose.
Inžinerija Nr. 35
LIETUS ŠOKĖJŲ NEIŠGĄSDINO
Julius NORKEVIČIUS
Tas išdykėlis lietus! Ėmė taip netikėtai ir prapliupo visu smarkumu. Dangus, apsitraukęs kelių sluoksnių pilkomis skaromis, irgi nieko gero nežadėjo.
- Nieko nebus! Teks vakaronę iš kiemelio perkelti į patalpas, - nusprendė tarpduryje susispietę ir į aukštų rūmų įrėmintą dangaus lopinėlį akis įbedę "Vingio" šokėjai.
- Jūsų žinion erdvi aktų salė, - pasiūlė netikėtai greta atsiradęs trečiųjų (Tiškevičiaus) rūmų komendantas Vladas Čiaberiakas.
- Tik ne į aktų salę! - kategoriškai užprotestavo kolektyvo meno vadovė Rima Zaleckaitė, kuriai vieningai pritarė ir šokėjai.
Ir prasidėjo perbėginėjimai per lietų iš vieno korpuso į kitą. Neplanuota pavakario ekskursija tęsėsi, kol komisija atsidūrė nedidelėje sporto salėje.
- Koncertuosime ir vakarosime čia! - vos ne choru pasakė ir "Vingio" vadovė, ir šokėjai.
Tuoj pat kaip skruzdės ėmė salėn iš požemio sandėlių tempti baltas, elegantiškas kėdes. Šokėjai, nelyginant užkeiktieji vienuoliai su suoleliais, bent keliais rūbų komplektais ant pečių kraustėsi į koridorių prie salės galą. Ir čia rengėsi laikiną persirengimo kambarį.
- Nors mūsų rūbeliai ir seni, bet stengiamės koncerto metu keisti, vilkėti tą aprangą, kuri labiau atspindi šokio turinį, charakterį, - sakė choreografas Ričardas Tamutis.
Šis vingiečių bruožas stebino, o gal daugiau džiugino įvairių festivalių organizatorius, dalyvius. Tai džiugina ir koncertų, kuriuose dalyvauja "Vingis", žiūrovus.
O kolektyvo muzikantai nekeičia koncertinės aprangos: puošiasi tuo, ką turi. Užtat prieš koncertą jų svarbiausias rūpestis, kur patogiau išsidėlioti švilpynes, kitus šalutinius instrumentus. Mat maestro Antanas Jonušas dažnai pasiūlo pagroti ne tradiciškai įprastais šokių ansambliui instrumentais.
- Vadove! Tik pažiūrėkite, kiek čia erdvės, - džiaugėsi "Vingio" prezidentas Mindaugas Treigys.
- Todėl "Liuoksinį" šokti galės visi mūsų šokėjai, - pagarsino sumanymą Rima Zaleckaitė.
Tą vakarą "Liuoksinio" ratelius suko dešimt porų. Šokėjų smagiam ritmingam šėlsmui nė kiek netrukdė kolonos. Ginto vedamas ratelis apsupo, ir kolona tapo savotiška šokio puošmena, detalė. Tuo tarpu Vilmanto ratelio šokėjai "stumdėsi" su kolona, glaustėsi prie jos. Bet tai netrukdė dešimčiai porų "scenoje" austi, pinti, sukti. Ir tai nepaprastai džiugino, žinant, jog prieš metus kitus ir šešias poras koncertui suburti buvo problema. Dabar greit ir dešimt porų bus ne riba. Šiemet "Vingį" papildė net devyni vaikinai! Norinčių šokti merginų niekada nestinga. Ir šiemet rugsėjo pradžioje jų gerokai daugiau pareiškė norinčių įsilieti į "Vingį".
"Liuoksinis" buvo paskutinis koncerto numeris. Prieš tai šokėjai nuotaikingai šoko ankstesnių metų repertuaro bei šią vasarą išmoktus šokius. Žiūrovus džiugino ir muzikantai, ir ansamblio dainininkai. Rektorius prof. Edmundas Kazimieras Zavadskas visiems padėkojo. O meno vadovei už sėkmę "Gaudeamus" šventėje, tarptautiniame Charkovo festivalyje įteikė padėkos raštą, gėlių puokštę.
Po koncerto prasidėjo nuotaikinga vakaronė, kurioje savo išmonę demonstravo vingiečiai, jos dalyviams siūlydami pačias netikėčiausias užduotis, įtraukdami į senovinius liaudiškus ratelius, žaidimus.
- Jaunimas laukia tokių užduočių, kad galėtų kuo daugiau bučiuotis, - šmaikštavo Ričardas Tamutis.
Buvo ir tokių. Todėl jaunimas nesiskirstė iki vėlumos. Žaidė, šoko visi. Užteko ir prizų, ir dovanėlių. O svarbiausia, negalėjai pasakyti, kas pagrindinis vakaronės vedėjas. Išmonę, sumanumą rodė visi vingiečiai.
…O lietutis taip ir nenurimo. Jis maloniai prausė grįžtančius iš vakaronės.
Inžinerija Nr. 36
VILNIAUS MIESTO ŽALI BROMAI
Ričardas TAMUTIS
VGTU šokių ansamblio "Vingis" choreografas
Kai augau, nepaprastai populiari buvo šitaip pavadinta daina. Bet ne tiek ją prisiminiau (aš šios dainos niekada nepamiršau), kai televizijos ekrane vėl pamačiau "žalius bromus", kiek tų dienų, kai į Vilnių įžygiavo Lietuvos kariuomenė, nuotaiką. Vilniaus grįžimo 60-mečiui skirtoje televizijos laidoje parodyto dokumentinio filmo minioje prie žaliųjų vartų stovintis nedidelis berniukas esu aš. Pamačiau ir keistai suspurdėjo širdis, akimirksniu atgijo tos malonios praeities dienos.
Kaip atsidūriau taip arti prie bromo, pastatyto Gedimino aikštėje prieš Arkikatedrą? Mano tėvelis, baigęs Trakų. mokytojų seminariją, mokytojavo tuo metu buvusioje vienintelėje Vilniuje lietuviškoje mokykloje. Jis buvo ir Lietuvos kariuomenės atsargos karininkas. Apskritai, tėvelis buvo nepaprastai aktyvus lietuvininkas, dalyvavo beveik visuose Vilniaus lietuvių organizacijų jų veikloje. Todėl jis priklausė ir komisijai, kuri rengė Lietuvos kariuomenės grįžimo Vilniun iškilmingą sutikimą.
Atėję į kariuomenės sutiktuves, žmonės turėjo daug gėlių. Mūsų šeima - tėtis, mama, vyresnis brolis ir aš - taip pat jų nemažai atsinešėme. Man buvo patikėta jas išdalyti kariams, pirmiausia įteikiant karininkams. O jie beveik raiti. Mane nepaprastai traukė žirgai, bet kartu ir bijojau prie jų arčiau prieiti. Tačiau nešiau gėles ir džiaugiaus, kad galiu šitaip sveikinti karius.
Ir per kariuomenės sutikimą, ir, apskritai, tomis dienomis Vilnius džiaugėsi. Visur matėsi žmonių šypsenos, girdėjosi klegesys. Žodžiu, vyravo bendra džiaugsmo nuotaika. Tėvelis, to visuotinio džiaugsmo pakilimo apimtas, namo balkone iškėlė net dvi trispalves (o tai pagal tuometinę tvarką dvi vėliavas greta galima kelti tik prie vyriausybinių pastatų).
- Pagaliau būsime šeimininkai! - nesitverdamas džiaugsmu tomis dienomis vis kartojo tėvelis.
KONCERTAS STUDENTŲ DIENAI
Mindaugas TREIGYS
Ir mūsų "Vingis", ir Pedagoginio universiteto šokių ansamblis "Šviesa" daug koncertuoja. Todėl šie kolektyvai gerai žinomi ne tik savojoje aukštojoje mokykloje. Jų vadovai irgi pabendrauja, pasišneka. Kartą vingietei Rimai Zalieckaitei ir šviesietei Jolantai Kiesyliūtei besikalbant kilo mintis surengti bendrą koncertą.
Sumanymas patiko ir šokėjams. Todėl, nieko nelaukiant, pradėta rengtis koncertui. O kalendorius pasufleravo, kada jis turėtų įvykti. Dviejų kolektyvų bendram koncertui pati tinkamiausia data - lapkričio septynioliktoji, kai kalendoriaus lapelis primena, jog tai Tarptautinė studentų diena.
Bendras šokėjų koncertas, skirtas Tarptautinei studentų dienai paminėti, rengiamas Vilniaus pedagoginio universiteto (Studentų g. 39) Aktų salėje lapkričio 17 d. 17 val.
Ateikite visi, kas mėgstate šokį, kas turite laiko. Nesigailėsite! Laukiame!
Inžinerija Nr. 37
TARPTAUTINĖ STUDENTŲ DIENA
Julius NORKEVIČIUS
Vingiečiai daug ką prisimena, nemažai žino. Todėl merginos ir rikiuojasi pasveikinimo šokiui "Kepurinė". O būsimoji verslininkė Rasa Kulionytė grakščiai mostels skrybėle (žiūr. nuotrauką), sveikindama visus su TARPTAUTINE STUDENTŲ DIENA!
Tiesa, ne visuose kalendoriuose pažymėta, kad rytoj studentiška diena. Lifte, koridoriuose sutiktų merginų, vaikinų teiravomės, kaip jie pasiryžę paminėti lapkričio 17-ąją, kas šiai dienai organizuojama.
- Dorai!
Nė nemirktelėjęs išpyškino rudaakis būsimasis architektas. Ir tuoj pat patyliukais teiravosi, kas tai per diena. Į tokį klausimuką neatsakė nė vienas užkalbintas.
- Gerą nuotaiką, - užkalbintas merginos tokiais žodžiais palydėjo pasiteiravimą, ką jos padovanos sau lapkričio 17-osios proga ir tuoj pat pasmalsavo: - O gal tą dieną kokia nors buvusi tarybinė šventė?
Nejaugi Tarptautinė studentų diena - tarybinė?! Laiptais skubantys vaikinai, sužinoję, kodėl teiraujamasi apie dovanas, smagiai nusijuokę, pasakė, jog savosios dienos proga, sau padovanos dėžę alaus.
Kad rytoj Tarptautinė studentų diena, neprisiminė ir Studentų atstovybės prezidentas. Jam buvo pasiūlyta ir sudarytos sąlygos per Lietuvos radiją pasveikinti savo kolegas su profesine diena, bet…
Nebevyniokime toliau nežinojimo kamuoliuko. Geriau pasakykime kelis žodžius apie Rasą Kulionytę. Ji šokių ansamblio "Vingis" senbūvė. Repeticijos, koncertai, išvykos, kurių mergina nepraleidžia, netrukdo sėkmingai kopti studijų laipteliais. Magistrantūros studijos Verslo vadybos fakultete baigsis šiais mokslo metais, ir Rasa jau pradėjo ieškotis darbo. Tačiau nežada atsisakyti pamėgto šokio.
DIENA PO DIENOS
* Ilgametis KTU dainų ir šokių ansambio "Nemunas" choreografas Ričardas Tamutis, "Vingio" meno vadovė Rima Zaleckaitė ir du šokėjai sveikino kolektyvą gražios sukakties proga ir dalyvavo šventiniame koncerte.
* Šokių ansamblis "Vingis" surengė tradicinę išvyką į teatrą. Šį kartą pusšimtis vingiečių Nacionaliniame dramos teatre žiūrėjo "Moterų dainos". Spektaklį pagal Marlenos Dytrich kūrinį pastatė choreografė A. Cholina.
ŠOKSIM ŠOKIMĖLĮ
Diana ŽUROMSKAITĖ
Lapkričio 17 dieną vyks nemažai renginių Tarptautinės studentų dienos proga. Neliekame nuošaly ir mes - vingiečiai. Mielai priėmėme Vilniaus pedagoginio universiteto šokių ir dainų ansamblio "Šviesa" meno vadovės Jolantos Kisielytės pakvietimą dalyvauti koncerte.
Bendrą "Šviesos" ir "Vingio" koncertą galės pamatyti visi norintys 1999 m. lapkričio mėn. 17 d. (trečiadienį), 17.00 val. VPU aktų salėje (Studentų g. 39). Iš Saulėtekio važiuoti 19-uoju troleibusu iki stotelės "Pedagoginis universitetas".
Iki susitikimo koncerte!
Inžinerija Nr. 38
FESTINALIO VAKARĖLIŲ AŠIS - LIETUVAI
Diana ŽUROMSKAITĖ
Universitetas turi didžiulę ir gražią aktų salę. Erdvė laisvai šokti, medinės ir neslidžios scenos grindys atsiliepė mūsų tvirtam šokimui, gerai nuotaikai - pamiršome visos kelionės nuovargį. VGTU tikrai gali pavydėti tokios salės, kokią matėme Charkovo Žemės ūkio universitete.
Po koncerto mus vaišino studentiškais pietumis, ukrainietišku alumi. Iš šokėjų ėmė interviu radijo laidai. Studentai vedė vingiečius į sodą-parką, kurį patys išaugino. Jame augantys augalai – tai jų baigiamieji ar kursiniai darbai. Žemės ūkio universiteto studentai maloniai nustebo, kad mes kartu su jais užtraukėme ukrainiečių liaudies dainą "Tiž menia padmenula, tiž menia padvela". Mes juos mokėme užstalės dainų-žaidimų: "Sėdėjo paukštelis ant medžio šakos", "Gegutėlė". Jau pirmą vakarą vingiečiai susirado draugų. Universiteto rektorius pakvietė mus į studentų šventę, kuri vyksta kiekvienais metais.
Festivalio organizatoriai
Tarptautinis jaunimo ir studentų “Ekofolk’99” festivalis įvyko rugsėjo 9-13 dienomis Charkove. Jį organizavo Ukrainos kultūros ir švietimo ministerijos Charkovo apskrities valdančioji administracija ir Charkovo miesto taryba. Festivalį finansavo Europos komisijos atstovybė Ukrainoje. Festivalis turėjo vykti gegužės 9-13 dienomis, bet dėl susidariusių finansinių sunkumų teko atidėti šventę iki rugsėjo mėnesio. Todėl ne visi kviesti kolektyvai galėjo atvykti rugsėjo mėnesį. Neatvyko iš Belgijos, Latvijos, Škotijos .
Festivalio dalyvius pasveikino Ukrainos prezidento žmona Liudmila Kučma, kultūros ir švietimo ministras P. Bogucki, Charkovo apskrities valdančiosios administracijos direktorius Olegas Diuminas, Charkovo miesto direktorius Michilo Pilipčik.
Charkovas
Charkovas mažesnis už Kijevą, bet žymiai lenkia Vilnių tiek gyventojų skaičiumi, tiek užimamu plotu. Charkovas užima 31,4 tūkst. kvadr. km plotą, jame gyvena apie 3 milijonai gyventojų. Tuo tarpu Vilniuje yra 583 400 gyventojų, plotas - 392 tūkst. kvadr. km. Charkovas vadinamas studentų miestu. Jis vienas iš didžiausių mokslo ir industrijos centrų Ukrainoje. Jame yra daugiau negu 180 mokslinių organizacijų, 21 aukštojo lavinimo institucijų, 2000 industrinių įmonių.
Charkovo gamyklose gaminama įranga atominėms elektrinėms, lėktuvų, mašinų detalės, radio ir elektronikos įrenginiai.
Paminėtina, kad nuo 1918 m. Charkovas buvo Ukrainos sostinė.
Inžinerija Nr. 39
DIENA PO DIENOS
Praėjusį savaitgalį tautinių šokių ansamblis "Vingis" surengė studentišką vakaronę, kurioje apžvelgė praėjusių metų darbus.
Inžinerija Nr. 41
ANSAMBLIEČIAI ŠIRDIMI NESENSTA
Vilmantas POVILAITIS
50 metų – tai pusė amžiaus. 50 metų – tai branda ir patirtis. Pagaliau - tai įspūdinga metų pynė puošianti žmogų, o tuo labiau meno kolektyvą. Deja, ne visiems pavyksta sulaukti tokio garbaus jubiliejaus, tačiau visai neseniai Kauno technologijos universiteto tautinio meno ansamblis “Nemunas”, keliais dideliais koncertais pažymėjo savo kūrybinės veiklos 50-metį.
Tokia garbinga proga jį nuskubėjo pasveikinti ir mūsų universiteto tautinių šokių ansamblis “Vingis”, kuris yra tarsi jaunesnysis “Nemuno” brolis. Taip galiu teigti, remdamasis “Vingio” prezidento M. Treigio žodžiais, kad mūsų didžiai gerbiamas choreografas Ričardas Tamutis yra ne tik “Nemuno”, bet ir “Vingio” tėvas, kuo mes didžiuojamės.
Nemuniečiai sukakties proga parengė įspūdingą reginį, kuriame dalyvavo ne tik šiandienos ansambliečiai, bet ir senjorai, veteranai.
Jubiliejinis koncertas prasidėjo trumpu filmu apie “Nemuną”, kuriame pamatėme amžiams įsimintinas ansamblio istorines akimirkas iš įvairių koncertų, išvykų, gastrolių po svečias šalis. Pasibaigus kino kronikai, koncerto vedėjai paprašė tylos minute pagerbti kolektyvui brangių žmonių atminimą.
O po to… Po to prasidėjo jubiliejinė programa, kurioje pirmieji “Jievaro tiltą” grindė veteranai (tarp jų šoko ir R. Tamutis). Buvo gražu žiūrėti į taip pakiliai nusiteikusius žmones, bet galvoje nuolat kirbėjo ir nedavė rambės mintis: iš kur jiems tiek energijos? Atsakymas, turbūt, galėtų būti vienas: ansambliečiai širdimi niekad nesensta. Tai jautėsi ir šiandienos repertuaro šokiuose “Usanyke”, “Pakol jauni esma”, “Šventinėje polkoje”, kurie lepino žiūrovą atlikimo profesionalumu, jaunatvišku veržlumu ir, be abejo, puikia nuotaika. Taip pat traukė akį ir nauji ansambliečių drabužiai.
Choristai taipogi nenorėjo atsilikti nuo šokėjų. Su kiekvienu buvusiu vadovu dainas traukė ne tik choras, bet ir visi salėje sėdėję nemuniečiai-veteranai, kurie dažnai nustelbdavo scenos giesmininkus, įrodydami, kad jie moka dainuoti ir su daina niekados nežada išsiskirti.
Negaliu nepaminėti ir liaudies instrumentų ansamblio bei gyvybingos kapelos, kurie nuostabiais muzikiniais intarpais gyvino ir audrino publiką. Ypatingą įspūdį paliko kapelos grojama “Galalių gegužinė” ir kartu liaudies instrumentų ansamblio, kapelos bei choro atliekamas kūrinys “Klumpakojis”, kurį žiūrovai prašė pakartoti.
Bet kaip ir visi koncertai, taip ir šis baigėsi, nors ir labai nesinorėjo. Ir baigėsi jis šokėjams susukus “Šventinę polką” bei pažėrus scenoje skrybėlių lietų.
Po tokio įspūdingo “lietaus” į sceną pakviestos visos “Nemuno žvaigždės” – buvę vadovai, choreografai, rėmėjai. Jiems įteiktos atminimo dovanėlės, juostos, gėlės. Į garbingų svečių sąrašą pateko ir buvęs nemunietis Jo Ekscelencija prezidentas A. Brazauskas, kuris jau nesiryžo padainuoti visai salei.
Apdalinus dovanomis svečius, atėjo eilė ir pačiam “Nemunui” priimti sveikinimus. O jį pasveikinti atvyko tikrai gausus bičiulių būrys: KTU prorektorius A. Targamadzė, Kauno miesto švietimo skyriaus atstovai, įvairūs šokių kolektyvai, chorai.
Bet tuo iškilmės nesibaigė. Vyko dar ir šventinė vakaronė, kurioje netrūko liaudiškos muzikos, folklorinių žaidimų ir šokių. Šokėjai parengė ir vakarinę programą, kurioje demonstravo savo meistriškumą šokdami sportinius šokius. O iki ryto visas “Nemuno” kartas, svečius linksmino grupė “Rondo”.
Nors 50 metų verpetas beprotiškai greitai sukosi, tačiau paliko be galo daug širdžiai malonių akimirkų, kurias norėjo sustabdyti amžiams.
Tikiuosi, kad ir mūsų “Vingis” sulauks tokio garbingo, o gal ir garbingesnių jubiliejų, išlaikydamas savo jaunatvišką entuziazmą, energiją ir giedrą nuotaiką.
Inžinerija Nr. 42
Premija
Choreografo Ričardo Tamučio sukurti šokiai, ko gero, ne dešimtimis, bet šimtais skaičiuojami. Ne vienas iš jų tapo klasika, ir daugelis kolektyvų juos yra įtraukę į repertuarą. Taip vadinamo"Vingio" aukso fondui priklauso ne vienas savojo ansamblio tėvo sukurtas šokis.
Šiomis dienomis tradiciniam konkursui Ričardas Tamutis pasiūlė savo naujausią kūrinį "Antelė". Šis šokis pelnė Kultūros ministerijos premiją.