Vingis VGTU spaudoje
2004
Inžinerija 2004 m. (Nr.15)
NAUJASIS “VINGIO” VADAS
Raimonda Brazytė, Miglė Šibailaitė
Per ataskaitinį vakarą išrinkta nauja “Vingio” valdžia. Į šį renginį susirinko dabartiniai šokėjai, “Vingio” veteranai.
Šiais metais prezidento kandidatūros svarstymas sukėlė labai daug diskusijų, procedūra užsitęsė ilgiau nei paprastai. Po ilgų debatų prezidentu balsų dauguma išrinktas Andrius Marma, kuris jau ilgokai sukasi “Vingio” kolektyve. Pasibaigus rinkimams, jis iškart subūrė savo darbo komandą.
Dabar „Vingis“ intensyviai ruošiasi Baltijos šalių studentų šventei Gaudeamus, kuri vyks Latvijoje bei tarptautiniam festivaliui Belgijoje, – sakė naujasis kolektyvo prezidentas. Jo nuomone, būtina palaikyti glaudesnius ryšius su universiteto Studentų atstovybe. Kartu išreiškė įsitikinimą, kad bus įgyvendinti choreografinės salės remonto planai.
Inžinerija 2004 m. (Nr.21)
DIENA PO DIENOS
* Liaudies šokių ansamblis „Vingis” dalyvavo Vilniaus apskrities meno šventėje „Vilnijos vainikas”, kuri vyko Trakuose.
Inžinerija 2004 m. (Nr.23)
GEDIMINO DIENOSE - NAUJI RENGINIAI
Julius Norkevičius
Iš tolo matėsi virš Saulėtekio rūmų centrinių durų iškabintas plakatas, primenantis, kad prasidėjo Gedimino dienos. Šituo pasirūpino Studentų atstovybė. Ir tai ne vienintelis netikėtumas.
Nuotaikinga pradžia
Kiekvieną įėjusįjį į universitetą sveikino studentai, įteikdami skrajutę apie renginius, atstovybės lipduką. Po tokio malonaus sutikimo norinčių dalyvauti Gedimino dienų renginiuose, be abejo, gretos pagausėjo.
Tuoj pat prasidėjo metų dėstytojo rinkimai, kurie tęsėsi visą savaitę. Nemažai smalsuolių būriavosi apie monopolio žaidimo stalą. O ir norinčių pademonstruoti čia savo verslininko sugebėjimus užteko. Per visą dienelę jaunimas būriavosi prie kompiuterių, norėdami išgirsti jam skirtą horoskopą.
Originalus kvietimas ragino prisėsti prie tariamo lauželio ir išgerti karšto arbatos. O gal ne pabandyti įveikti turistinį kliūčių ruožą, pasitikrinti turistinius sugebėjimus bei įgūdžius. Pastarasis Turistų klubo siūlymas įnešė daug gyvumo į universiteto gyvenimą. Ir kieme išskleista talpi palapinė per visą dienelę nesijautė vieniša.
Tradicinės savaitės antroji diena prasidėjo akcija prie Gedimino paminklo Katedros aikštėje. Iškilmingai padėtos gėlės. Universiteto vadovas pasveikino susirinkusius su prasidėjusiomis Gedimino dienomis, palinkėjo visokeriopos sėkmės.
- LDK Gediminas suprato ir vertino mokslą, kvietė į Lietuvą meistrus ir amatininkus. Mūsų universitetas yra lyg ir savotiškas Didžiojo kunigaikščio idėjų tęsėjas. Todėl ir Gedimino vardo suteikimas techniškajai aukštajai mokyklai - neatsitiktinis. Ir daug kam įpareigojantis, - priminė susirinkusiems rektorius prof. Romualdas Ginevičius.
Po pietų į Senato posėdžių salę rinkosi, tie, kurie praėjusiais mokslo metais vienaip ar kitaip garsino savąją Alma Mater. Daugiausiai - studentai sportininkai, „Gabijos” choristai, „Palėpės” aktyviausi aktoriai. Be jų padėkos raštais pagerbti universiteto bendruomenės šventės atidarymo iškilmėse dalyvavę Vilniaus motorizuotų parasparnių klubo „Penktasis vandenynas” pilotas Aloyzas Liaukus, Elegijus Golcas, Egidijus Klemauskas, Ričardas Matiekas bei paminėtos šventės organizatoriai, aktyvūs dalyviai profesoriai Donatas Čygas, Povilas Tamošauskas, docentai Liudas Rimkus, Kęstutis Vislavičius, Vytautas Sakalys, Juozas Jankauskas.
Prieš įteikdamas padėkos raštus, rektorius prof. Romualdas Ginevičius pasidžiaugė, kad tiek daug apdovanojimų dar negulėjo ant Senato posėdžių prezidiumo stalo. Ir kad jie skirti ir dėstytojams, ir studentams, kas rodo, jog ir vieni, ir kiti yra visapusiški, kad be mokslo, studijų plėtoja savo polėkius, sugebėjimus. Universiteto vadovas, priminęs, jog jaunystėje jis aktyviai sportavo ir mokėsi vien penketais, ragino jaunimą sportuoti, dalyvauti meno saviveikloje, nes tai padeda studentui susikaupti, produktyviau planuoti savo laiką, geriau pasirengti savarankiškai veiklai, kas be abejo atsiliepia sėkmingiau kopti tarnybinės, gamybinės veiklos karjeros laiptais. Baigdamas visiems linkėjo aktyviai prisidėti prie universiteto naujų tradicijų kūrimo, o svarbiausia siekti, kad sportas, meno saviveikla nebūtų tik išrinktųjų, o visų studentų turiningo laisvalaikio forma.
Garbės vardas ir sukaktis
Gedimino dienų trečiadienio akcentas - Senato iškilmingas posėdis. Jis skirtas dviem svarbiem įvykiams. Ir prasidėjo Ukrainos nacionalinio aviacijos universiteto rektoriaus Vitalijaus Babako inauguravimo VGTU garbės daktaro iškilmėmis.
Naująjį universiteto garbės daktarą prof. habil. dr. Vitalijų Babaką pristatė A. Gustaičio aviacijos instituto direktorius prof. Jonas Stankūnas. Jis pažymėjo, kad
Vitalijus Babakas Ukrainos mokslų akademijos narys korespondentas, Nacionalinio aviacijos universiteto rektorius, Informacinių diagnostikos sistemų instituto direktorius, Ukrainos nusipelnęs mokslo ir technikos veikėjas, Ukrainos valstybinės premijos mokslo ir technikos srityje laureatas, profesorius, habilituotas daktaras.
B. Babakas gimęs 1954 m. vasario 15 d. Ukrainoje. 1977 m. baigė Kijevo politechnikos instituto (KPI) Informacinių matavimo sistemų studijų programą. Dirbo KPI konstravimo biure.
Baigė aspirantūrą ir 1981 m. apgynė daktaro disertaciją. Dirbo KPI pradedant inžinieriumi, dėstytoju ir baigiant katedros vedėju ir prodekanu. 1986 m. suteiktas docento mokslo vardas.
1989 - 1990 m. stažavosi Vokietijos Miuncheno technikos universitete.
1994 m. suteiktas profesoriaus mokslo vardas. 1995 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją ir perėjo dirbti į Švietimo ministeriją, kur dirbo Centrinės akreditacijos valdybos vadovu ir ministro pavaduotoju aukštajam mokslui.
Nuo 1998 m. dirba Nacionalinio aviacijos universiteto rektoriumi.
2000 m. įkūrė ir ėmė vadovauti Informacinių diagnostikos sistemų institutui.
1997 m. Ukrainos prezidento potvarkiu V. Babakas suteiktas Ukrainos nusipelniusio mokslo ir technikos veikėjo vardas.
2001 m. tapo Ukrainos Valstybinės mokslo ir technikos premijos laureatu.
Prof. V. Babakas yra labai aktyvus ir produktyvus mokslininkas. Jo darbų sąraše virš 200 publikacijų. Tame skaičiuje: 30 išradimų ir patentų,
20 metodinių mokymo priemonių, 101 publikacija mokslinių konferencijų darbų rinkiniuose, 61 mokslinis straipsnis, 3 monografijos, 16 vadovėlių.
Kaip informacinių matavimo sistemų specialistas prof. V. Babakas vadovauja šių krypčių mokslo darbams:signalų tyrimo metodai, gaminių ir konstrukcijų techninės diagnostikos metodai, informacinių matavimo sistemų kūrimas, gamybos parengimo kompiuterinių sistemų kūrimas.
Prof. V. P. Babakas iniciatyva sukurta elektroninių ir programinių priemonių informacinėms matavimo sistemoms koncepcija objektų būklės diagnostikai ir įtrūkinių plėtotės programavimo kriterijai.
V. P. Babakas sieja seni ir glaudūs ryšiai su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, kurių pradžią reikėtų priskirti dar tam laikotarpiui, kai jis dirbo KPI konstravimo biure. Šie ryšiai įgyja vis platesnį mastą Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Kijevo Nacionalinis aviacijos universitetas yra daug prisidėjęs kuriant VGTU Antano Gustaičio aviacijos institutą, rengiant dėstytojus, aprūpinant institutą mokomąja metodine literatūra.
Iniciatyvus ir jaunas rektorius su Nacionalinio aviacijos universiteto (NAU) delegacija ne kartą lankėsi VGTU. Stengiasi plėtoti abipusį VGTU ir NAU bei Kijevo Nacionalinio Statybos bei Technikos universitetų bendradarbiavimą mokslo ir specialistų rengimo srityje. Yra paskelbęs mokslinių straipsnių VGTU moksliniuose leidiniuose ir vienos iš redkolegijų narys.
Savo ruožtu V. P. Babakas kvietimo bendradarbiauti dėka atsivėrė durys dalyvauti šio universiteto rengiamose mokslinėse konferencijose VGTU darbuotojams. Kasmet NAU mokslo darbo rinkiniuose paskelbiami VGTU darbuotojų straipsniai. Du VGTU profesoriai pakviesti į NAU mokslo darbų rinkinio redkolegiją. Tarpuniversitetinio bendradarbiavimo užuomazga gimusi dar būnant rektoriumi prof. E. K. Zavadskui, pasirašiusiam bendradarbiavimo sutartį su NAU, tęsiama ir išrinkus naują rektorių prof. R. Ginevičių. Šiuo metu aktyviai svarstomas klausimas dėl bendro NAU ir VGTU specialistų kvalifikacijos tobulinimo centro kūrimo. Aktyviai dalyvaujant V. P. Babakas parengtas tokio centro kūrimo sutarties projektas. Rengiant tarptautinius projektus, būtų labai parankus bendradarbiavimas ir su V. P. Babakas įkurtu ir vadovaujamu Informacinių diagnostikos sistemų institutu. Platūs V. P. Babakas tarptautiniai ryšiai neretai tampa ramsčiu ir VGTU, ir, reikia tikėtis, ateityje duos dar brandesnį bendradarbiavimo rezultatą.
Garbės daktaro sosto kalbą-pranešimą, iliustruotą brėžiniais, nuotraukomis pasakė prof. Vitalijus Babakas.
Šiemet rugsėjo pirmąją sukako trisdešimt penkeri metai, kai įkurtas Vilniaus inžinerinis statybos institutas, kuris išaugo į dabartinį Gedimino technikos universitetą. Šiai datai paminėti Senato pirmininkas prof. Donatas Čygas žodį suteikė rektoriui prof. Romualdui Ginevičiui. Pasveikinęs visus susirinkusiuosius, universiteto vadovas sakė, jog teliko pora metų iki mūsų universitetui labai reikšmingos datos. 2006 metų rugsėjį švęsime mūsų universiteto garbingą sukaktį - penkiasdešimtmetį. 1956 metais įkurtas Vilniuje Kauno politechnikos instituto Vakarinio fakulteto Vilniaus skyrius kiek vėliau tapo KPI Vilniaus vakariniu fakultetu, o nuo 1961 metų - KPI Vilniaus filialu, kuriame jau buvo organizuotos ir dieninės studijos.
Aukštųjų technikos mokslų studijų reikšmė Lietuvos sostinės raidai buvo didžiulė. 1957 metais sąjunginėse respublikose įsteigus vadinamąsias Liaudies ūkio tarybas, Vilniuje pradėta intensyviai plėtoti pramonę, labai ėmė augti statybų apimtys. Deja, dar 1960 metais mūsų sostinėje gyveno tik 34 proc. lietuvių. Į plėtojamą pramonę ir statybas veržėsi atvykėliai iš kitų respublikų. Didele dalimi tai lėmė ir tai, kad veikiančių ir naujai steigiamų pramonės įmonių, statybinių organizacijų vadovais - direktoriais, vyriausiais inžinieriais - buvo ar buvo skiriami daugiausia rusų tautybės žmonės. Vykstant intensyviai krašto industrializacijai apsiginti nuo surusinimo, migrantų antplūdžio buvo įmanoma tik skiriant į vadovaujančias pareigas lietuvius, o tai puikiai suprato ne vienas tuometinių vadovų, kuriems buvo brangus tautiškumas, apskritai - Lietuvos likimas. Sprendžiant šią problemą ir žodžiais skelbiant ištikimybę Maskvai, vis daugiau imta rengti aukštai kvalifikuotų techniškųjų mokslų specialistų lietuvių. Su minėta motyvacija buvo plėtojamas Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialas.
1961/1962 mokslo metus KPI Vilniaus filialo dviejuose fakultetuose pradėjo 836 studentai, 150 iš jų - dieniniame skyriuje. Kasmet augo ir studentų, ir dėstytojų skaičiai, vis labiau intensyvėjo mokslinis darbas, filialas plėtojo savo materialinę bazę. Jau 1963 metais prabilta apie suverenios aukštosios mokyklos steigimą Vilniuje. Tuo metu filiale studijavo 817 dieninio ir 1338 vakarinio fakulteto studentai, 11-koje katedrų dirbo 145 mokslo personalo nariai.
Didžiulį vaidmenį plėtojant KPI Vilniaus filialą suvaidino jo vadovas Aleksandras Čyras, skyręs ypač didelį dėmesį dėstytojų mokslinėms kvalifikacijoms. Kai respublikos Ministrų Taryba 1964 m. lapkritį leido projektuoti KPI Vilniaus filialui naujus rūmus, nutarime buvo sakoma, kad „… dokumentacija turi būti sudaroma, atsižvelgiant į Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo plėtimosi perspektyvas…“, o tai leido suprasti, kad nebetoli tas laikas, kai KPI Vilniaus filialas taps savarankiška aukštąja mokykla. Apie tai jau atvirai buvo kalbama įvairiuose forumuose, atskiruose pokalbiuose.
KPI Vilniaus filiale tuomet buvo rengiami šių specialybių inžinieriai: radioelektronikos ir elektros pramonės; mechaninės technologijos ir statybos bei inžinerinės ekonomikos. Buvo manoma, kad tokių specialistų labiausiai reikia Vilniaus pramonei ir statyboms. Galvojant apie savarankišką Vilniaus aukštąją technikos mokyklą reikėjo apsispręsti, kokių specialybių inžinierius reikėtų rengti Vilniuje, kad sostinė būtų aprūpinta reikalingiausiais specialistais ir kartu kiek įmanoma išvengtume dubliavimosi su Kaunu.
KPI vadovai, nors apskritai nepalaikė savarankiškos aukštosios technikos mokyklos įsteigimo Vilniuje idėjos, anot buvusio Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro profesoriaus Henriko Zabulio, laikėsi nuomonės, kad reikia Vilniuje praplėsti, sustiprinti ir papildyti jau suformuotas filiale specialybes, o tai reiškė, kad Kaune technikos mokslus studijuos lietuviškai, o Vilniuje - rusiškai.
Tuometinis Vyriausybės Premjeras J. Maniušis siūlė steigti Vilniuje vietoj filialo Radioelektronikos institutą, bet buvo žinoma, kas po ta skraiste slepiasi - tai būtų pasitarnavę rusinimo tikslams.
Penkerius metus tęsėsi Vilniaus aukštosios technikos mokyklos steigimo epopėja. Pavyko apginti pasiūlymą steigti statybos profilio institutą, tikintis, kad į statybines specialybes daugiau jaunuolių stos iš Lietuvos rajonų ir kaimų.
1969 metų rugsėjo 1 d. pradėjęs mokslo metus įsteigtasis Vilniaus inžinerinis statybos institutas turėjo tęsti mūsų sostinės tolimesnį lietuvinimo procesą. Savo ruožtu institutas turėjo užtikrinti aukštą inžinerinių studijų kokybę ir parengti aukštai kvalifikuotus specialistus, sumanius gamybinių organizacijų ir statybų vadovus. Šiandien, žvelgiant į praeitį, galima konstatuoti, kad institutas pateisino viltis, kurios buvo turėtos steigiant šį institutą.
Taigi šiemet sukako 35 metai nuo to momento, kai buvo įsteigtas Vilniaus inžinerinis statybos institutas. Instituto steigėju laikytinas profesorius, habilituotas daktaras Aleksandras Čyras, kurio iniciatyva ir atkakliomis pastangomis Vilniuje įsteigtas savarankiškas techniškasis institutas. Šiame instituto steigimo procese didelį vaidmenį suvaidino tuometiniai Aukštojo mokslo vadovai profesorius Henrikas Zabulis ir docentas Vaclovas Pranaitis, kuriant institutą negalima nepaminėti filialo profesūros - Vytauto Kriščiūno, Antano Kudzio, Boriso Liaudžio, Romualdo Jonušo, Daumanto Maciulevičiaus ir daugelio kitų, kurių darbu filialas stiprėjo ir darė ryškią pažangą studijų procese, moksliniuose tyrimuose, stiprinant materialinę bazę.
Pirmoji inžinierių laida Vilniuje išleista 1962 metais. Iki Inžinerinio statybos instituto įsteigimo buvo parengta apie 2000 diplomuotų inžinierių.
Šiandien mes pagarbiai žiūrime į Vilniaus inžinerinio statybos instituto veiklą per beveik dvidešimt vienerius metus. 17 000 instituto auklėtinių įsitvirtino daugiausia Vilniuje ir Vilniaus krašte ir tai buvo pozityvus reiškinys sulaikant kolonistų antplūdį į Lietuvos respubliką.
Gražių laimėjimų pasiekė instituto mokslininkai. Aleksandras Čyras, Antanas Kudzys, Vidmantas Jokūbaitis, Jokūbas Kivilša, Romualdas Vadlūga pelnė respublikines premijas, tokią premiją gavo ir architektai Nijolė Bučiūtė bei Kazimieras Šešelgis. Buvo atlikta daug užsakomųjų (vadinamųjų ūkiskaitinių) taikomojo pobūdžio mokslinių darbų, išleista vertingų mokslinių monografijų, paskelbta mokslinių straipsnių.
Studijų procesui ir moksliniams tyrimams buvo įrengta daug mokomųjų ir mokslinių laboratorijų, jos aprūpintos būtiniausia aparatūra ir prietaisais.
1970 metais stojo pradėtas eksploatuoti dabartinių Saulėtekio rūmų Centrinis korpusas, po to - didžiųjų auditorijų korpusas. 1973 metais pastatyta 150 vietų valgykla su parduotuve greta būsimųjų aukštuminių bendrabučių, šeimyninis bendrabutis Žirmūnuose jauniesiems specialistams, pneumatinė sporto salė, kuri dėl nepakankamos inžinerinės įrangos ir netinkamos eksploatacijos deja, tarnavo neilgai.
Jau 1975 metais studentai apgyvendinti ir pirmame 16 aukštų bendrabutyje. Šio tipo bendrabučiai šiandien jau nebeatitinka net minimalių reikalavimų, bet tuomet tai buvo svarbus studentų buitį palengvinantis žingsnis.
1976 metais pastatytas laboratorinis korpusas, kuriame dabar įsikūręs Skaičiavimo centras, fundamentininkai ir kiti. Prie Kirdeikių pastatėme mokymo praktikų ir poilsio bazę.
Vėliau statybos sulėtėjo. Tik 1983 metais pastatyta sporto salė su pagalbinių patalpų korpusu, o dar po dviejų metų - Saulėtekio rūmų antrasis korpusas.
Tai, kad apskritai Studentų miestelyje iškilo instituto korpusai, dideli nuopelnai tenka rektoriui Aleksandrui Čyrui, skyrusiam ypatingai didelį dėmesį kapitalinei statybai. Šiandien galima tvirtinti, kad jis sumaniai išnaudojo visas įmanomas galimybes tam reikalui, nors tai jam kainavo daug nervų ir pagaliau visos sveikatos.
Reikšmingai ir nuosekliai gausėjo ir gerėjo instituto skaičiavimo technika, buvo leidžiami vadovėliai, mokymo priemonės.
Vilniaus inžinerinis statybos institutas garsėjo savo meno kolektyvais, kurie buvo daugelio respublikinių konkursų nugalėtojais: tai akademinis mišrus choras „Gabija“, pučiamųjų orkestras „Inžinerija“, tautinių šokių ansamblis „Vingis“, estradinių miniatiūrų teatras „Šiupinys“. Pasiekė laimėjimų ir sportininkai - futbolininkai, regbininkai, šauliai, gimnastai, lengvaatlečiai.
1990 metais, kai Lietuva vėl tapo nepriklausoma valstybe, Vilniaus inžineriniame statybos institute studijavo 6300 studentų, iš kurių 4400 - dieniniame, 1900 - vakarininiame ir neakivaizdiniame skyriuose.
Kai profesorių Aleksandrą Čyrą rektoriaus poste pakeitė demokratiškai instituto mokslininkų išrinktas profesorius Edmundas Kazimieras Zavadskas, institutas greit buvo pertvarkytas į technikos universitetą. Buvo pakeistas studijų modelis, instituto valdymo struktūra. 1996 metais mūsų universitetas aukštai įvertintas suteikiant jam Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino vardą.
Nedaug laiko liko iki mūsų universiteto 50-mečio jubiliejaus. Jį švęsdami nuodugniai apžvelgsime praėjusius laikus, įvertinsime klaidas, trūkumus, pasiekimus ir laimėjimus. Šiandien akivaizdu, kad instituto pertvarkymas į technikos universitetą buvo savalaikis ir labai reikalingas sprendimas. Čia dideli nuopelnai tenka buvusiam rektoriui profesoriui Edmundui Kazimierui Zavadskui, visiems, kurių darbu Vilniaus Gedimino technikos universitetas tapo vienu reikšmingiausiu Lietuvos universitetu. Šiandien mes didžiuojamės, kad mūsų absolventai geriausiai iš visų universitetų įsidarbina, kad dauguma jų pasiekė profesinių aukštumų, kad yra dori ir sąžiningi žmonės.
Man labai malonu pažymėti, kad mūsų universiteto bendradarbių tarpe dar yra dėstytojų ir darbuotojų, kurie dirba pas mus nepertraukiamai daugiau kaip 40 metų. Tai profesoriai Zenonas Kamaitis, Algimantas Kazragis, Romualdas Vadlūga, Audronis Kvedaras, Algimantas Zakarevičius, Jonas Skeivalas, Algirdas Čižas, tai docentai Vytautas Pauža, Algirdas Seilius, Leonidas Syrus, universiteto personalo direktorė Regina Žemkienė, budėtojas Henrikas Marcinkevičius. Dar labai daug profesorių, docentų ir darbuotojų tebedirba mūsų universitete jau daugiau kaip 30 metų. Jiems išvardinti, suprantama, tektų skirti daug laiko. Visų šių minėtų žmonių, o ir vėliau pradėjusių dirbti KPI Vilniaus filiale ar jau VISI bendru darbu Vilniaus inžinerinis statybos institutas nuolat augo, tvirtėjo ir tapo viena didžiausių Lietuvos aukštųjų mokyklų.
Gedimino universitete šiandien studijuoja 14 000 studentų, dėsto profesorių ir dėstytojų. Nors palengva, bet stiprėja mūsų finansinė padėtis ir materialinė bazė. Mes su viltimi žvelgiame į ateitį nežiūrint į skeptikų deklaruojamas minorines natas. Ateitis priklauso žinių visuomenei ir mes turime daryti viską, kad tokia visuomenė būtų sukurta kaip galima greičiau. Manau, kad tam pasiekti teigiamą vaidmenį atliks mūsų narystė Europos Sąjungoje, nuolat gerėjanti krašto ekonomika, krašto saugumas mums dalyvaujant Šiaurės Atlanto šalių bendrijoje.
Bet realizuoti visas viltis galime tik nuolatiniu, atkakliu ir sąžiningu darbu. To ir linkiu visiems mums, gerbiamieji kolegos!
Trisdešimt penktųjų metinių proga ilgiausiai ir produktyviai dirbusieji šioje aukštojoje mokykloje apdovanoti Padėkos raštais. Jie įteikti buvusiam aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministrui prof. Henrikui Zabuliui, ministro pavaduotojui doc. Vaclovui Pranaičiui, profesoriams Algiui Butkui, Gediminui Marčiukaičiui, Broniui Sidaugai, Algirdui Smilgevičiui, Jurgiui Vanagui, Leonidui Ziberkui, docentams Antanui Aloyzui Juzėnui, Vytautui Paužai, Algirdui Seiliui.
Iškilmingas Senato posėdis baigėsi studentų akademinio choro „Gabija” (meno vadovė Rasa Viskantaitė) koncertu.
Pabaigai - studentiška pica
Ketvirtadienyje baigėsi Gedimino dienų renginiai. Tai monopolio žaidimo finalas, studentiškas krosas, pirmojo kurso studentų krepšinio turnyro finalinės varžybos, gaisrinės saugos specialybės studentų parodomoji estafetė. Ir didžiulio susidomėjimo sulaukęs milžiniškos studentiškos picos skanavimas.
Paskutinis tradicinio renginio akcentas - studentiškas vakarėlis „Zebro” klube. Čia grojo, linksmino mūsų studentų muzikinė grupė „Skyders”.
Inžinerija 2004 m. (Nr.27)
Rūtos Šaltenytės straipsnis: "Vingiečiams nepagailėta katučių".
Antrojo studentų tautinio meno kolektyvų festivalio šventinį koncertą, kaip ir dera pradėjo šeimininkai – Vilniaus pedagoginio universiteto dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ A. Bražinsko ir V. Paukštės kompozicijos „Linksminkimos“ premjera, nes kūrinys sukurtas šiai šventei.
Festivalyje dalyvavo septyni ansambliai. Mūsų universiteto tautinių šokių ansamblis „Vingis“ koncertavo penktasis ir buvo žiūrovų gana šiltai priimtas. Ypač triukšmingų ovacijų sulaukė ne tik temperamentingi šokėjai, bet ir muzikantai. Ypač daug plojimų žiūrovai skyrė virtuozui skrabalistui, atlikusiam Jonušo „Genys“ solo partiją. Festivalis baigėsi dovanų pasikeitimu.